Šefo blogas
2010-03-19 / Linas Samėnas
Saldi staigmena
Staigmena šiandien buvo smagi. Vytautas sakė, kad jo mamą sunku kuo nors nustebinti, bet mums pavyko ją „išversti iš koto“ :). Gal ir gavo paskui Vytautas truputį barti, kai mes išvažiavom, bet tikiuosi poniai Aldonai mūsų apsilankymas paliks malonius prisiminimus.
Kaip gi saldumynai be cukraus? Šiandien jo panaudojom net dvi rūšis – baltąjį cukrų ir rudąjį cukrų. Cukrus ne tik saldumą duoda. Jis ir pastiprina, pakeičia kitų produktų skonį, tešlai suteikia tam tikrą tekstūrą. Jei tai būtų mieliniai gaminiai, cukrus padėtų mielėms daryti savo darbą ir kelti pyragą. Žodžiu, nėra net ko kalbėti, konditerijoje be cukraus nė iš vietos.
Su baltuoju cukrumi viskas aišku. O rudasis cukrus – tai kažkas labai seno, bet pamiršto. Tai yra cukraus istorijos pradžia. Prasidėjo viskas nuo saldžių cukrašvendrių ir iki šiol tik iš jų išgaunamas tikras rudasis cukrus. Apie istoriją vėliau, o dabar, kuo rudasis cukrus yra kitoks? Visų pirma skonis. Jis truputį mažiau saldus nei baltasis cukrus ir turi malonų karamelės prieskonį. Tuo tarpu baltasis cukrus lyg ir neturi jokio kito skonio, tik saldumą.Kitas dalykas – ruda spalva. Kartais ji gali būti naudinga, kai kepiniui norim suteikti gražiai rudą atspalvį. Bet jei norit, kad kepinys išliktų kuo baltesnis arba sirupas skaidrus, tada rudojo cukraus geriau nedėti. O šiaip rudąjį cukrų kuo puikiausiai galima naudoti kaip ir baltąjį – saldinti juo kavą, arbatą ir taip toliau.
Pasaulyje tikrasis cukrašvendrių cukrus dabar labai populiarėja, vėl grįžta į madą, nes jis priskiriamas prie sveikesnio maisto. Aš nesiimu spręsti, kuris yra sveikiau ir primygtinai nesiūlau – pasirinkimas Jūsų rankose. Nereikia net sakyti, kad IKI parduotuvėse balto cukraus tikrai yra, bet atkreipiu dėmesį, kad surasit ir tikro rudojo cukraus. Kodėl sakau, kad tikrojo? Noriu pabrėžti, kad tikras pagamintas iš cukrašvendrių. Nes rudą spalvą galima suteikti ir paprasčiausiam baltam cukrui, todėl pirkdami paskaitykit pirmiausiai sudėtį.
Dabar daug diskutuojama – gerai cukrus ar blogai, gal tai tik tuščios kalorijos? Iš vienos pusės cukrus labai greitai pasisavinamas ir organizmui staigiai suteikia energijos. Bet kai jo perdaug, energijos nėra kur išeikvoti ir viskas ima kauptis riebalais. Išvada paprasta ir mano mėgstamiausia: visur turi būti saikas :).
Pagal savo kilmę cukrus yra natūralus produktas, jo yra visuose augaluose, o kai kuriuose labai daug. Cukrinius runkelius, kaip vieną geriausių cukraus šaltinių, žmonės atrado ne taip ir seniai, tik 19 amžiaus pradžioje. Iki tol buvo žinomas tik cukrašvendrių cukrus. Beje, dabartiniame pasaulyje cukrašvendės labiausiai asocijuojasi su Kuba ar Lotynų Amerikos šalimis. Ir prie cukraus istorijos nagus prikišo didysis Kolumbas. Daug naujų produktų jis parodė Europai, bet šį kartą buvo viskas atvirkščiai. Jis cukrašvendres į Ameriką įvežė, kai pastebėjo, kad ten labai geros klimato sąlygos joms augti, šilta ir drėgna. Cukrašvendrės kilusios iš Indijos teritorijos. Pasakojama linksma istorija apie Aleksandrą Makedonietį, kuris žygio į Indiją metu pamatė tokias švendres, kurios be bičių neša medų :). Dabar juokingai atrodo, bet iki tol žmonės žinojo tik vieną saldiklį – tai buvo medus.
Ta linksma ir saldžia gaida linkiu Jums gero savaitgalio ir malonių staigmenų.
Linas
Kaip gi saldumynai be cukraus? Šiandien jo panaudojom net dvi rūšis – baltąjį cukrų ir rudąjį cukrų. Cukrus ne tik saldumą duoda. Jis ir pastiprina, pakeičia kitų produktų skonį, tešlai suteikia tam tikrą tekstūrą. Jei tai būtų mieliniai gaminiai, cukrus padėtų mielėms daryti savo darbą ir kelti pyragą. Žodžiu, nėra net ko kalbėti, konditerijoje be cukraus nė iš vietos.
Su baltuoju cukrumi viskas aišku. O rudasis cukrus – tai kažkas labai seno, bet pamiršto. Tai yra cukraus istorijos pradžia. Prasidėjo viskas nuo saldžių cukrašvendrių ir iki šiol tik iš jų išgaunamas tikras rudasis cukrus. Apie istoriją vėliau, o dabar, kuo rudasis cukrus yra kitoks? Visų pirma skonis. Jis truputį mažiau saldus nei baltasis cukrus ir turi malonų karamelės prieskonį. Tuo tarpu baltasis cukrus lyg ir neturi jokio kito skonio, tik saldumą.Kitas dalykas – ruda spalva. Kartais ji gali būti naudinga, kai kepiniui norim suteikti gražiai rudą atspalvį. Bet jei norit, kad kepinys išliktų kuo baltesnis arba sirupas skaidrus, tada rudojo cukraus geriau nedėti. O šiaip rudąjį cukrų kuo puikiausiai galima naudoti kaip ir baltąjį – saldinti juo kavą, arbatą ir taip toliau.
Pasaulyje tikrasis cukrašvendrių cukrus dabar labai populiarėja, vėl grįžta į madą, nes jis priskiriamas prie sveikesnio maisto. Aš nesiimu spręsti, kuris yra sveikiau ir primygtinai nesiūlau – pasirinkimas Jūsų rankose. Nereikia net sakyti, kad IKI parduotuvėse balto cukraus tikrai yra, bet atkreipiu dėmesį, kad surasit ir tikro rudojo cukraus. Kodėl sakau, kad tikrojo? Noriu pabrėžti, kad tikras pagamintas iš cukrašvendrių. Nes rudą spalvą galima suteikti ir paprasčiausiam baltam cukrui, todėl pirkdami paskaitykit pirmiausiai sudėtį.
Dabar daug diskutuojama – gerai cukrus ar blogai, gal tai tik tuščios kalorijos? Iš vienos pusės cukrus labai greitai pasisavinamas ir organizmui staigiai suteikia energijos. Bet kai jo perdaug, energijos nėra kur išeikvoti ir viskas ima kauptis riebalais. Išvada paprasta ir mano mėgstamiausia: visur turi būti saikas :).
Pagal savo kilmę cukrus yra natūralus produktas, jo yra visuose augaluose, o kai kuriuose labai daug. Cukrinius runkelius, kaip vieną geriausių cukraus šaltinių, žmonės atrado ne taip ir seniai, tik 19 amžiaus pradžioje. Iki tol buvo žinomas tik cukrašvendrių cukrus. Beje, dabartiniame pasaulyje cukrašvendės labiausiai asocijuojasi su Kuba ar Lotynų Amerikos šalimis. Ir prie cukraus istorijos nagus prikišo didysis Kolumbas. Daug naujų produktų jis parodė Europai, bet šį kartą buvo viskas atvirkščiai. Jis cukrašvendres į Ameriką įvežė, kai pastebėjo, kad ten labai geros klimato sąlygos joms augti, šilta ir drėgna. Cukrašvendrės kilusios iš Indijos teritorijos. Pasakojama linksma istorija apie Aleksandrą Makedonietį, kuris žygio į Indiją metu pamatė tokias švendres, kurios be bičių neša medų :). Dabar juokingai atrodo, bet iki tol žmonės žinojo tik vieną saldiklį – tai buvo medus.
Ta linksma ir saldžia gaida linkiu Jums gero savaitgalio ir malonių staigmenų.
Linas
