Savaitgaliui – kaunietiškas „faifoklokas“: 3 nebrangūs receptai popietės arbatėlei

Savaitgaliui – kaunietiškas „faifoklokas“: 3 nebrangūs receptai popietės arbatėlei

Šeštadienį – Kauno miesto diena. Nors miestas į gimtadienio fiestą kviečia dar po savaitės, paminėti buvusios laikinosios sostinės dieną galima ir prisimenant gražią Kauno tradiciją – „faifokloką“. Arba kitaip – angliško papročio įkvėptą popietės arbatėlę, kuri sukurs prabangos pojūtį neišleidžiant daug pinigų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuvių meilė arbatai vis stiprėja – pastebima, kad net trys jos segmentai sparčiai auga.

„Lietuviai, kaip ir anglai, labiausiai mėgsta juodąją arbatą. Ji yra populiariausias pirkėjų pasirinkimas, tačiau pastebime, kad pastaruoju metu gerokai auga žolelių, vaisinių ir tirpių arbatų pardavimai. Žinoma, žiemą arbatos lietuviai perka daugiau, ypač tos, kurios padeda stiprinti sveikatą ligų periodu – su liepų žiedais, čiobreliais, ramunėlėmis. Tačiau vasarą pirkėjų dėmesiu skųstis negali gaivinančių arbatos gėrimų gamintojai – pavyzdžiui, vis labiau pamėgiamų arbatos koncentratų ar kombučios“, – pirkėjų įpročius apžvelgia V. Budrienė.

Faifoklokas – tarpukario Kaune prigijusi angliška tradicija

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir Kaunui tapus laikinąja sostine, kultūrinis ir socialinis gyvenimas čia virte virė. Diplomatinio korpuso atstovai, inteligentai, menininkai ir studentai godžiai gėrė į save europietišką dvasią ir į savo gyvenimą traukė iš svečių šalių atnešamas tradicijas.

Viena tokių – nuo Anglijos neatsiejama arbatėlė, kai po pietų prie arbatos puodelio buriamasi pašnekesiams. Anglijoje įprasta ją rengti penktą valandą, tad ir Kaune prigijo sulietuvintas pavadinimas „faifoklokas“ – nuo angliškojo „five o’clock“.

Tokius susibūrimus itin mėgo aukštuomenės damos, didelė jų gerbėja buvo ir prezidento Antano Smetonos žmona bajoraitė Sofija Chodakauskaitė Smetonienė. Tačiau arbatėlės nebuvo tik damų ar aukštuomenės atstovų tradicija – mielai „faifoklokui“ ir aktualijų aptarimui, pabendravimui susitikdavo ir žinomi visuomenės, inteligentijos atstovai, kolegos ar tiesiog draugai.

Kodėl būtent 5 val.?

Kavinės savininkas Thomas Garraway buvo pirmasis, kuris XVII a. pab. Didžiojoje Britanijoje pradėjo pardavinėti arbatą namams. Pasakojama, kad gėrimą išpopuliarino Karolio II žmona – Portugalijos princesė Catherine Berganza. Portugalijoje arbatos gėrimas jau buvo populiarus, o jo mėgėja princesė su savimi kaip kraitį atsivežė didelę skrynią kiniškos juodosios arbatos. Iš pradžių arbata Anglijoje buvo išties brangi, todėl ją gerti buvo populiaru tarp aukštuomenės atstovų.

Popietinės arbatos gėrimo tradiciją pradėjo Bedfordo hercogienė Anna Maria Russell. Kadangi tuo metu Anglijoje sotūs valgiai buvo valgomi apie 12 valandą, o paskui – tik vėlai vakare, hercogienė nusprendė, kad 17 val. yra puikus laikas nedideliam užkandžiui ir puodeliui arbatos.

Arbatėlės buvo rengiamos salonuose. Be puodelio stiprios arbatos, ant stalų atsirasdavo pyragaičių, mažų sumuštinių, bandelių ir vaisių. Paprotys greitai prigijo šalyje, o netrukus 17 val. gerti arbatą pamėgo ir kitų klasių atstovai. Šis metas tapo tarsi atsipalaidavimo ir susimąstymo metu anglams.

Anglijoje arbata – su pienu

Šiandien ir Anglijoje penktos valandos arbatėlės tradicija šiek tiek skiriasi nuo tradicinės. Net ir kilmingų šeimų nariai retai susitinka gerti arbatos namų svetainėje. Populiaresnis yra ėjimas į kavines, arbatines ar restoranus. Nepaisant visko, įprotis gerti arbatą vis dar stiprus – vidutiniškai per dieną šalyje išgeriama apie 100 mln. puodelių.

Paprastai maistas per „faifokloką“ patiekiami ant trijų aukštų padėklo: apačioje – sumuštiniai arba pikantiški užkandžiai, viduryje – angliškos bandelės (angl. scones), o viršuje – pyragaičiai. Pagal popietės arbatos etiketą, pirmiausia valgomi sumuštiniai, paskui – bandelės, ant jų tepamas grietinėlės kremas ir šaukštelis uogienės. O tuomet – pyragaičiai užsigardžiavimui.

Verta paminėti, kad anglai yra vieni iš nedaugelio, kurie arbatą derina su pienu. Pienas pilamas į puodelius, o tada užpilama arbatos nuoviro. Pylimas atvirkščiai būtų laikomas neišmanymu. Anglai tikina, kad teisinga seka pilant skysčius, gėrimas įgauna geriausią skonį ir aromatą.

Aukštuomenės patirtis – už prieinamą kainą

Nors prieš kelis šimtus metų popietės arbatėlė buvo aukštuomenės tradicija, tai nereiškia, kad „faifoklokas“ turi būti brangus malonumas. Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė pažymi, kad šventišką ir prabangią nuotaiką galima sukurti iš visai paprastų produktų.

„Rengiant popietės arbatėlę, žinoma, svarbu, kad būtų arbatos. Pasiūlykite svečiams jų įvairių – „Earl Grey“, „chai“, pipirmėčių, ramunėlių, žolelių ir pan. Pasirūpinkite, kad ant stalo būtų padėta pieno ir cukraus. Jeigu oras jau gerokai įšilęs – šalta arbata gali būti patrauklesnis pasirinkimas“, – sako V. Juodkazienė.

Pagal tradiciją, turėtų būti trijų rūšių užkandžiai, tačiau tai nereiškia, kad visus reikia ruošti patiems. Bandelių ir pyragaičių kepimas paprastai yra imlus laikui procesas, kuriam reikia ir bent šiokių tokių kulinarinių žinių. Tad jeigu taupote laiką ar nepasitikite savo įgūdžiais – įsigykite jų jau paruoštų.

„Tuo tarpu sumuštiniai – ir privalomas popietės arbatėlės elementas, ir nebrangus bei greitai paruošiamas. Tačiau žinant kelias gudrybes, jie tikrai nebus prasti. Pavyzdžiui, patys populiariausi angliškos arbatėlės sumuštiniai yra iš paprastų ingredientų – agurko, kiaušinių ar ridikėlių. Įsimintiną popietę padės sukurti ne brangūs produktai, o elegantiškas jų patiekimas“, – pažymi maisto žinovė.

Skanūs ir praktiški receptai sumuštinukams:

  • su agurkais ir mėtiniu šviežiu tepamu sūriu. Reikės: sumuštinių duonos, šviežio tepamo sūrio, šviežių laiškinių česnakų arba jaunų svogūnų laiškų, šviežių mėtų, agurkų, druskos. Gaminame: tepamą sūrį išmaišykite su smulkintomis mėtomis ir laiškiniais česnakais. Agurkus supjaustykite plonomis riekelėmis. Ant duonos tepkite sūrio mišinį, o agurkus gražiai klokite vienas ant kito, suformuodami tarsi žuvies žvynus. Pabarstykite druska. Nupjaukite plutelę ir atsargiai duonos riekę padalinkite į 2 arba 4 nedidelius trikampius.
  • su kiaušiniu ir majonezu. Reikės: sumuštinių duonos,2 virtų kiaušinių, 2 šaukštų majonezo, šviežių laiškinių česnakų, druskos ir pipirų, 1/2 šaukštelio garstyčių, šviežių krapų. Gaminame: kaušinius dubenyje lengvai patrinkite šakute. Sudėkite majonezą, smulkintus laiškinius česnakus, garstyčias, druską, pipirus ir gerai išmaišykite. Mišinį tolygiai tepkite ant duonos, užberkite šviežių krapų, o tuomet ant viršaus uždėkite antrą duonos riekę. Nupjaukite plutelę ir supjaustykite į tris pailgus stačiakampius.
  • su ridikėliais ir žalumynais. Reikės: sumuštinių duonos, sviesto, ridikėlių, druskos, mėgiamų žalumynų. Gaminame: Plonai supjaustykite ridikėlius (patogu naudoti pjaustyklę) ir nusausinkite riekeles popieriniu rankšluosčiu. Apvalia sausainių formele iš duonos išpjaukite apskritimus. Duoną patepkite sviestu, uždėkite kelis ridikėlio griežinėlius, kad jie padengtų visą duoną. Pabarstykite druska ir žalumynais. Ant viršaus dėkite sviestu pateptą dar vieną duonos apskritimą. Papuoškite šviežių žalumynų lapeliais.